Nauja Seimo sesija

Šeštadienį, kovo 10 d. 11 val. Seimas susirinks į pirmąjį eilinės Seimo pavasario sesijos posėdį.

Naujausi įstatymų projektai skelbiami internete, bet ar žmonės dažnai užmeta akį į juos? Ar dažnai paskaitos, ką Seimas ruošiasi priimti?

Ko gero į tuos įstatymus verta atkreipti dėmesį ir karts nuo karto išreikšti savo nuomonę Seimo nariams, kurių kontaktai pateikiami Seimo interneto svetainėje.

Užsienio lietuviai nori daugiau įtakos

Šimtai tūkstančių užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių Seimo rinkimuose yra priskirti vienai vienmandatei apygardai. Tuo tarpu kitose rinkimų apygardose teorinis rinkėjų skaičius - mažesnis. Remdamiesi tokiomis priežastimis užsienio lietuviai nori didesnės įtakos artimiausiuose seimo rinkimuose ir paskelbė peticiją internete Seimo rinkimų įstatymui pakeisti, kad užsienio lietuviai turėtų galimybę išrinkti daugiau Seimo narių.

Rodos logiška, jeigu Lietuvoje rinkėjų yra 2,7 mln, o užsienyje - 0,35 mln, tai užsienio lietuviai norėtų išrinkti 11% vienmandatėse apygardose renkamų Seimo narių.

Rodos logiška! O iš tikro tai užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai praktiškai nebalsuoja. Pavyzdžiui per 2004 Seimo rinkimus užsienyje tebalsavo 8409 rinkėjai, o iš viso rinkimuose balsavo 1 001104. Vadinasi užsienio lietuviai tesudarė 0,8% rinkėjų.

Citata iš peticijos
Tai, kad Seimo Rinkimų Įstatymas priskiria šimtus tūkstančių užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių į vieną vienmandatę apygardą ne tik pažeidžia tame pačiame Seimo Rinkimų Įstatyme deklaruojamą „Lygią rinkimų teisę“ (Pirmas skirsnis, 3 straipsnis) bei „Rinkiminių apygardų sudarymo principą“ (Antras skirsnis, 9 straipsnis), bet ir tiesiogiai mažina užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių įtaką įstatymų leidybai. To pasekmėje yra slopinama motyvacija grįžti i Tėvynę.

Rezultatai vienodi, o ne skirtingi

Delfi skelbia "Du trečdaliai DELFI skaitytojų nenori Vilniaus mero R.Pakso". Ir po to pateikia savo internetinės apklausos rezultatus, kad 26% balsavusiųjų nori matyti R. Paksą meru, o 67% nenori.

Delfi komentatoriai puolė aiškinti, kad reikėjo eiti balsuoti, kad taip nebūtų nutikę. Ir iš to tik eilinį kartą matosi, kad žmones skaičiais galima kuo puikiausiai valdyti.

Jeigu atliksim paprastus skaičiavimus, gausime tik tai, kad Delfi skaitytojų nuomonė sutampa su rinkėjų nuomone.

Iš viso Vilniuje galiojančių biuletenių buvo 177039. Už R. Pakso partiją Vilniuje balsavo 41946 rinkėjas. O tai yra 23,7%.

Kaip matome Pakso partijos ir paties Pakso palaikymas tiek rinkimuose, tiek Delfi apklausoje yra beveik vienodas.

Pastaba: lyginami 2 panašūs, tačiau ne vienodi dalykai: Pakso, kaip mero palaikymas ir balsavimo už R. Pakso partiją rezultatai.

Paklauskim politikų, tik ar nepameluos?

Gerai būtų prieš balsuojant informacijos turėti. Pavyzdžiui apie klausimus, kurie kandidatui aktualiausi atrodo arba apie jo pažiūras.

Su vienu kolega vokiečiu kalbėjausi prieš keletą mėnesių, jis sakė, kad pas juos, Vokietijoje, yra praktiškai priverstine tvarka duodama kandidatams prieš rinkimus atsakyti į krūvą įvairių klausimų ir visi tie atsakymai skelbiami viešai vienoje vietoje, kad rinkėjai galėtų perskaityti ir apsispręsti dėl kandidatų pažiūrų bei prioritetų tinkamumo..

Kažką panašaus ir olandai per paskutinius rinkimus pernai darė.

Reikėtų ir Lietuvoje prieš rinkimus kandidatų paklausinėti. Bent kažkiek padėtų žmonėms apsispręsti. Tik kiek tuo galima pasitikėti? Politikai už savo pažadus ar kalbas gi prieš nieką neatskaitingi. Nors priešingai pažadams elkis - nieko nebus.

Šią savaitę įdomus straipsnelis BBC buvo apie tai, kaip iš politikų tiesa išgaunama.

Prieš porą metų vienas komikas balsų mėgdžiotojas Anglijoje paskambino kažkuriai tuometinei ministrei, prisistatė esąs kancleris (berods kažkas panašaus į finansų ministrą) ir pasikalbėjo su ja apie valstybės valdymą. O prieš keletą dienų paskelbė to savo pokalbio stenogramą. Stenogramoje ministrės kalba atvira, o ne taip kaip įprasta viešai kalbant.

Anglai dabar svarstė ar nusikaltimas taip apsimesti ir tiesą iš politikų išpešti. Dalis nusprendė, jog sužinoti tikrąją politikų nuomonę, yra visuomenės interesas.

Rinkimai - loterija

Dabar rinkimai labai panašūs į loteriją.

Uždaviau šiandien klausimą 3 žmonėms... Kiek kandidatų buvo paskutiniuose rinkimuose į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą... Visi 3 žmonės pradėjo spėlioti nuo skaičių mažesnių už 10. Na turint tik 10 kandidatų galima būtų susirinkti informacijos, kurio kandidato kokios pažiūros, kaip elgėsi politikoje anksčiau, dar ką nors, kas padėtų daugmaž normaliai apsispręsti, už ką balsuoti.

Deja kandidatų buvo ne 10. Vien partijų buvo 18. Vien liberalų ir centro sąjunga pasiūlė 102 kandidatus. O iš viso Vilniaus mieste buvo 702 kandidatai.

Fiziškai neįmanoma tiek kandidatų palyginti žmogui... Tad įvertinimas remiasi visokiais kriterijais, kurie nesusiję su atstovaujamomis pažiūromis, ankstesniais poelgiais ir rezultatas - valdžioje žmonės atsiduria loterijos būdu.

Ankstesnį poelgį akcentuoju dėl to, jog samdant žmones, darbdaviai ankstesnius poelgius laiko vienu iš reikšmingesnių rodiklių nusakančių, kaip žmogus bus linkęs elgtis ateityje.

Čia tokia loterija iškreipta, kurioj galima rezultatus pakreipti šiek tiek.

Dabartinė sistema tokia (tarkim imant liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pavyzdį Vilniuje) - sąrašo viršuj Zuokas. Apie Zuoką žmonės daugiau mažiau kažkokią nuomonę susidarę ir jei ta nuomonė teigiama: eina ir balsuoja už LiCS: tada įrašo ten Zuoko numerį ir dar gal kokius 4 numerius apie kuriuos nieko nėra girdėję.

Ir tada į savivaldybę pakliūna Zuokas, už kurį balsavo, ir dar 8 tipai loterijos tvarka - nors už juos, iš esmės, niekas nebalsavo. (LiCS Vilniuj gavo 9 vietas).

Balsavimas ir nebalsavimas

Yra keli variantai:

1. balsuoti už priimtiną partiją
2. balsuoti už mažiausią blogį
3. nebalsuoti
4. sugadinti biuletenį

1. Jeigu yra priimtina partija - puiku. Valdžiai apsišiukšlinus balsavusiems priekaištaujama: "patys išrinkot, ko dabar priekaištaujat"

2. Jeigu priimtinos partijos nėra, bet tarkim yra viena partija, kurioje yra didesnis kiekis mažiau susitepusių žmonių, arba jeigu yra partija, kuri vienu ar kitu klausimu skelbiasi atitinkanti žmogaus pažiūras, žmogus gali susigundyti balsuoti už mažesnį blogį. Valdžiai apsišiukšlinus balsavusiems priekaištaujama: "patys išrinkot, ko dabar priekaištaujat"

3. Jeigu priimtinos partijos nėra, gali neiti balsuoti. Tačiau jeigu žmogus neateina balsuoti, visuomenė/žiniasklaida/politikai paprastai tai pavadina "rinkėjų apatija" ir tiek. Be to tuomet diskusijose priekaištaujama: ko nepatenkintas valdžia, reikėjo balsuoti

4. Jeigu priimtinos partijos nėra ir nori parodyti, kad Tau netinka nė viena kandidatūra - eini ir sugadini biuletenį. Diskusijose priekaištaujama: ko nepatenkintas valdžia, reikėjo balsuoti

Na aš per rinkimus visada sugadinu biuletenį, nes noriu parodyt, kad:

• Lietuvos likimas man rūpi
• nė vienas kandidatas netinka

Tiesiog nepamirškit, kad demokratijos esmė - atstovauti žmogų. T.y. ne paskirti į valdžią kažkokius balažinokokius žmones, o tuos, kurie atstovauja rinkėjų interesus.